BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

mano malda

Man kartais atrodo, kad naujienų puslapius verčiu, ne kad neatsilikčiau nuo gyvenimo ritmo, o kažko ieškodama. Gerų naujienų. Asmeninės žinios. Nurodymų ateičiai. Tikiuosi rasti kažką, dėl ko jausiuosi geriau, žinosiu daugiau, gyventi bus aiškiau. Tik kad tos viltys retai patenkinamos. Tą akimirką nusiviliu, o kitą dieną ieškau vėl.

Gyvenimas banguoja, bet taip buvo visada. Diena ant bangos, diena šalia, diena po banga. Tik pasiilgau ramybės. Arba pokyčių. Bet kai kas pakinta, aš vėl nepatenkinta. Todėl šių laikų mano malda - džiaukis ką turi. Tik kas negerai - džiaukis ką turi, kažko trūksta - džiaukis ką turi, per daug nerealių svajonių - džiaukis ką turi… Tam kartui palengvėja.

Dar labai noriu atostogų. Šiais metais - buvo tik savaitė. Tai taip norisi dar nors truputį. Kur nors išvažiuoti, pakeisti aplinką, ištrūkti iš rutinos, tiesiog pasikeisti. Čia aš jau nesidžiaugiu tuo, ką turiu.

Rodyk draugams

apsinuodijau bitėmis

Užvakar man pirmą kartą gyvenime įkando bitės. Cvankt, cvankt, cvankt. Trys!

O buvo taip. Sodyboje kaime tėtis laiko bites. Du avilius. Daugiau pramogai, negu kad siekdamas naudos. Bitės nepiktos, nėra pasitaikę, kad kam būtų įgėlusios. Iš šeimos niekas irgi jų paniškai nebijo, tai reikia manyti, kad nesame joms alergiški.

Užvakar tėtis sumanė pažiūrėti, kaip joms sekasi. Jis su apsauginiu kostiumu ir supranta ką daro. Aš gi atsargiai prisėlinu jam už nugaros. Žvilgtelėsiu į avilį iš vidaus ir mausiu šalin. Bet įdomu ir nebaisu. Tėtis paprašo padumti. Štai ir esu įdarbinama. Bet bitės supyksta! Aš ginuosi jas apsmilkydama, bet jos protingos. Žino, kur mažiausiai ginama vieta. Viena man cvinkteli į galvą. Kita įsipainioja plaukuose. Aš šoku karo šokį bandydama ją iškratyti, bet pirmiau ji man įgelia. Trečia, man atrodo, atsitiktinai, įgelia į ranką. O aš pasileidžiu bėgti nuo ketvirtos. Sėkmingai.

Patarimas - pirmosios pagalbos vaistinėlėje turėti priešalerginį vaistą. Šiais laikais tai kaip niekada yra aktualu. Tik deja man nieko panašaus rasti nepavyksta. Visa, ką randu, tai keli lašai kamparinio spirito. Na, nors tiek.

Truputį skauda, bet netinsta. Galvoju, lengvai išsisukau, o tėtis žada man palikti savo bičių ūkį.

Antra diena. Kakta patinusi, skauda galvą, silpna. Ir sutrikęs mąstymas. Nes aš negalvoju, kad blogai jaučiuosi, nes apsinuodijau bitėmis. Aš mąstau apie sunkų ir žiaurų savo gyvenimą. Man silpna, nenoriu nieko imtis, ir imu jaudintis, kiek laiko tai užtruks. Netgi imu manyti - tai depresija? Sunki liga. Baisi liga. Kas bus? …

Trečia diena - šiandien. Nieko nebeskauda, silpnumas dingęs, ir man tikrai ne depresija. Aš tik šiek tiek apsinuodijau bitėmis. Dar patinusi kakta, ir aš smaginuosi žiūrėdama į save veidrodyje. Atrodau kaip po plastinės operacijos. Akys sumažėjo, kakta lygi lygutėlė, bet keistai pasipūtusi, o nosis platesnė nei įprastai. Lyg kitas žmogus.

Nuotykis su bitėmis artėja prie pabaigos.

Rodyk draugams

man tragiška, bet jums juokinga istorija

Kodėl visuose filmuose su Audrey Tautou (tuose, kur aš mačiau) pagrindinis vyriškojo vaidmens aktorius yra toks negražus? Stačiai atstumiantis.

Prasta man ši vasara. Iki šiol jaudinausi dėl savo tikrų ir įsivaizduojamų bėdų. Toks egoistinis liūdesys. Bet jau kelios dienos tai pamiršau. Atsirado bėdų, dėl kurių iš tikrųjų rimtai jaudinuosi.

Dažnai minėjau savo šeimą, kaip aš ją myliu, kokia ji tvirta ir solidari. Tikėjau tuo. Nors ir žinojau, kad ne viskas taip jau idealu. Gerai tol, kol gerai. O tik iškyla sunkumų, ir šeimos nebėra…

Ir liūdniausia, kad tie sunkumai bent jau man atrodo juokingi. Tai ne tos bėdos, dėl kurių reikia jaudintis. Mano brolis turi merginą, kuri nepatinka mano mamai. Juokinga. Kokios bėdos? O bėdos didelės. Nes šeimos nebeliko.

Ir baisiausia, kad jau niekada nebebūsim šeima. Po visų tų įžeidimų, grasinimų, pykčių - ar dar galima kažką sulipinti? Ar nebus jungiamasis audinys per daug randuotas?

Dar ne vestuvės, mano brolis suaugęs nepriklausomas vyras, iš vis aš manau, kad dar neįmanoma nuspręsti, kas iš tų santykių bus. Bet jau mama spėjo išsižadėti tiek mano brolio, tiek manęs. Nes esu jo pusėje, o ne jos.

Laimei, dar galiu kalbėtis su tėčiu. Tai paklausiau, iš kokio jūs amžiaus? Jis nusišaipė - XIXa. Xa., ne kitaip.

Rodyk draugams

vidurvasaris

Mano blogas miršta…

Žinau, tai jau sakiau. Bet tada dar tuo netikėjau. Dabar tikiu. Tik kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą. O po pabaigos seka nauja pradžia.

Kokia mano nuotaika? Gera. Nes visus nesklandumus išsprendžia žvilgsnis į kalendorių - dabar vasara. Net keista, kaip teigiamai mintis, darbus ir gyvenimo būdą veikia šis nuostabus metų laikas. Net jei ir tenka dirbti. Net jei tai vasara mieste. Net jei šiais metais jūra dar nepamatyta. Net jei atostogos tik rudenį. Ačiū Dievui - vasara.

Išbandau naujus gyvensenos būdus, skaitau knygas, žiūriu filmus, dirbu mylimą darbą, jaučiuosi įsimylėjus. Nuostabu, kaip gerai gali būti. Vasarą.

P. S. Ar čia tik man vis dar nerodo draugų įrašų?

Rodyk draugams

bijau, kad atėjus gimtadieniui nebeturėsiu jėgų jį švęsti

Ateinanti savaitė - tikriausiai viena iš sunkiausių šią vasarą. Bent jau man taip dabar atrodo žinant jos tvarkaraštį. Turiu prisipažinti - bijau. Jaudinuosi. Ir tai praeis. Pvz., rytoj tokiu pat metu jau vienas, nors ir nedidelis, gabaliukas bus pasibaigęs. Bus likę mažiau…

Panorau šiandien nulakuoti nagus. Retai tai darau. Nes jaučiu papildomą lako svorį (ar kaip kitaip tai pavadinti) ant nagų, ir tai kai kuriais atvejais yra sunku nešti. Nemėgstu savęs apsunkinti. Bet ne šiandien. Iš pradžių pasirinkau rožinę spalvą. Bet kiek su ja pabuvus nusprendžiau, kad gal kiek per ryški. Tai yra, labai tinkama savaitgaliui, bet rytoj darbe, kai spoksos į mano rankas daugybė žmonių, gali pasirodyti ne visai tinkama ar per daug atkreipianti dėmesį. Neturiu švelnesnės spalvos lako, tai beliko bespalvis. Šį kartą lyg ir buvo gerai, išskyrus vieną ne visai tobulai nulakuotą nagą. Kurį laiką bandžiau save įtikinėti, kad mano nagus iš arti apžiūrinėsiu tik aš pati, ir tas nedidelis netobulumas niekam nekris į akis. Bet vėliau neištvėriau. Perlakavau.

Griaudžia. Dundulis akmenis po dangų ritinėja.

Taigi, kita savaitė sunki. O man, nors dar visai nenoriu miego, kyla noras lįsti į lovą ir slėptis nuo tų sunkumų. Nors protingiau būtų susiplauti indus.

Rodyk draugams

nuogumo džiaugsmas

Vakar viena moteriškė man pasakė - galėčiau vaikščioti nuoga iš to džiaugsmo, kad karščiai baigėsi.

Bet koks čia džiaugsmas?

Vasara baigiasi… Gal ir gerai, kad baigiasi. Neatnešė ji man to, ko tikėjausi. Ne, netiesa. Atnešė. Bet per mažai. Bet man visada būna mažai. Nors yra daug. Rudens pradžia irgi žada daug. Bet kas iš to? Nes noriu daugiau.

O iš tikrųjų tai norėjau pasakyti, kad kaip tik praeina laikas, kai galėjau nuoga vaikščioti. Laikas prisidengti.

Rodyk draugams

aš esu čia

Lėkštė po lėkštės, diena po dienos vis kaupiasi neplautų indų krūva. Vis daugiau kasdieninių darbų ir įsipareigojimų atidedama neribotam laikui. Jei ribotam - tai iki paskutinės minutės. Ar dar trumpiau. Ar įmanoma atidėti gyvenimą?

Bet koks skirtumas. Aš neatidėlioju. Tik stengiuosi. Kiti, o ne aš, klausia, dėl ko visa tai? Bet į tokius klausimus turiu labai aiškius atsakymus. Ir niekas negali pateikti priešingų argumentų. Laimiu net pati prieš save.

P. S. Šiandien išgirdus du grasinimus nužudyti. Gal ne visai tiesiogiai man, bet ir man. Lyg ir liūdesys apėmė - koks turi būti nusivylęs, užguitas, nelaimingas žmogus, jei kaip savo problemų sprendimo būdą tegali pateikti tik pasiūlymą kažką susprogdinti ar nušauti? Bet tai jau ne mano reikalas.

Rodyk draugams

laikytis paviršiuje

Aš vėl sapnuoju vandenį. Šįkart tai buvo didžiulis vandens telkinys prie jūros. Lyg tai jūra ne vandens telkinys. Bet ir taip būna.

Šviečia saulė, ošia pušys, šilta ir gaivu vienu metu. Gilu. Prie kranto įsmunku kone iki juosmens. Dugnas greitai tolsta, ir aš jau plaukiu. Bet ir vėl priartėja. Dabar vanduo tesiekia kelius. Grožiuosi dugnu. Kas labiausiai įsiminė - tai saulės apšviesto dugno vaizdas. Smėlis, lengvos bangelės, augalai. Be galo gražu. Be galo įspūdinga.

Girdžiu, kaip nuo kranto šaukia draugai. Grįžtu pas juos. Kuršių marios - kažkas pasako.

Šiandien pagaliau man laisva diena. Bet tai nelabai džiugina. Visą dieną drybsau lovoje ir ilsiuosi nuo pasaulio. Norėtųsi daugiau, bet manau, kad rytoj eidama į darbą neverkiu (yra buvę ir taip). Nebe daug.

Rodyk draugams

miego žala didina sapno kokybę

Kažkada, kai gyvenau laisvai ir buvau nepriklausoma, miegojau ilgai. Kokį dešimt valandų per parą. Dažnai, netgi ilgiau. Bet ir tada gyvenimas nebuvo ramus bei nerūpestingas. Mano ramų miegą drumstė kartas nuo karto tuo metu (ar tai tik buvo kvailas sutapimas?) girdimos žinutės apie miego žalą. Būtent, žalą!!! Atseit ilgesnis, nei dešimties valandų miegas yra labai nesveika ir trumpina gyvenimą. Aš esu aš, ir tokio pobūdžio informacija tikrai neprivertė manęs trumpiau miegoti. Bet įstrigo kažkuriame smegenų vingyje, kadangi prisimenu netgi šiandien.

Dabar dažniausiai miegu tik kokias septynias valandas per parą. Gal septynias su puse. Tikrai ne todėl, kad to labai noriu. Manau, kad noriu daugiau. Bet visi pasižadėjimai ryte, kad vakare einu anksti miegoti, atėjus vakarui užmirštami. Nepasakyčiau, kad kas nors trukdo man tai įgyvendinti, bet… Neveikiu nieko ypatingo - skaitau knygą, klausau muzikos, skaitau http://lorencospelegriniknygos.blogas.lt/ aš dar skaitau, šoku, gal kartais truputį būnu liūdna, bet kartais ir truputį linksma. Kad jausčiau, kad gyvenu gerai, man būtinas šis nerūpestingas laikas. O dabar kito laiko šiam laikui aš neturiu…

Šianakt sapnavau, kaip vakare, temstant važiuoju dviračiu iš miesto. Kelkraštis nelygus, duobėtas, jaučiu, kad nelabai saugu, bet juk smagu vakare vasarą važinėtis dviračiu. Paskui grįžtu. Dar tamsiau, dar daugiau duobių, dar nesaugiau, o aš lekiu pašėlusiu greičiu. Kuo viskas baigėsi, nežinau, nes kaip visada pažadino žadintuvas…

Rodyk draugams

summertime

Kai kas nors pasiskundžia, kad karšta, aš vis dar sakau: KĄ? Oras puikus. Vasara puiki. Tik liūdna, kad aš visai neturiu laiko tuo džiaugtis. Nematau aš to!

Šiandien netgi truputį paverkiau dėl to, kai visa mano šeima išvažiavo džiaugtis gamta ir vasara, o aš ruošiuosi į darbą.

Suknistas gyvenimas…

Rodyk draugams