Prieš metus spėliojau - koks jausmas yra gyventi tryliktais metais? Po metų džiaugiuosi, kad kai kurie dalykai yra nepakartojami - man per akis buvo tų tryliktų.

Metų pradžia buvo niūri - aš labai rimtai mąsčiau, kad man jau pakanka gyvenimo šioje Žemėje - aš noriu mirti. Ne, ne, ne - aš nemąsčiau apie savižudybę, aš tik nebenorėjau gyventi. Dabar tai atrodo šiek tiek keista - bet aš puikiai prisimenu, kaip sekiau naujienas apie žemės link artėjančius asteroidus, juodąsias skyles, potvynius ir žemės drebėjimus. Aš troškau nuosprendžio iš viršaus, kad manęs nebeliktų, kad aš nebebūčiau aš.

Pavasaris neskubėjo ateiti - nebuvo atgimimo ir manyje. O paskui vasara. Bet per mažai karšta, per mažai saulėta, vėl mažai džiaugsmo, mažai iššūkių, mažai nuotykių, mažai visko…

Gelbėjimosi ratą pamėtėjo brolis, pasiūlęs kur nors išvykti. Ne, tai netapo lūžiu, bet tai atnešė tai, ko iki tol aš taip beviltiškai troškau - pokyčių. Dabar net šiek tiek baisu prisiminti, jog aš kraunuosi daiktus kelionei ir mąstau, kokia beprasmybė - aš juk noriu mirti. Gal lėktuvas nukris…

Bet viskas pavyko puikiai, o ta savaitė buvo pati saulėčiausia, labiausiai įsimenanti, laimingiausia metuose. Gaila kad tik viena savaitė iš penkiasdešimt dviejų.

O kai grįžau, buvo dar sunkiau - nes aš vėl sužinojau, kad gali būti kitaip - saulėta ne tik lauke, bet ir manyje. Gali būti, bet nėra.

Dar paskui prasidėjo pokyčiai darbe - buvo sunku, nes jaučiausi kaip kokiam realybės šou - kas iškris, kas liks, kaip bus įveiktos užduotys, kaip mes susitvarkysime tarpusavyje, ar susiriesime, ar sugebėsime vis dėlto kalbėtis.

Buvo sunku, bet buvo sunku kitaip - aš nebegalvojau apie save - galvojau apie kitus. Visa tai baigėsi didesne atsakomybe, didesniu atlyginimu, bet ir didesniu pasitikėjimu savimi. Neturėjau pasirinkimo - nėra taip, kad gali daryti arba ne. Gali tik daryti, tai ir darai.

Prieš keletą mėnesių vieno žmogaus paklausiau, ar jis laimingas? Tiesą sakant, man ne itin rūpėjo jo atsakymas, aš pati norėjau pasakyti, kad esu nelaiminga. Dabar gi į tokį klausimą, tik su dviem atsakymų variantais, atsakyčiau - esu laiminga. Jei atsirastų tarpiniai variantai - aš prisakyčiau daugybę norų, lūkesčių, svajonių. Taigi, mano laimė turi daug išimčių. Bet 2014-ioliktų metų horoskopas žada visus juos patenkinti. Ir jei man kas nors sako ką nors gera, aš tuo tikiu.

Patiko (0)

Rodyk draugams