BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

perfiltruoti

Jau nuo pat gimimo brukama mintis, kad tinginystė tai labai blogas gyvenimo būdas, tai negražu, negerai ir t. t. Mažajam žmogučiui teigiama, kad visi nemėgsta tinginių (gal tik melagiai dar labiau peikiami), bet gerą pavyzdį rodo nedaug kas. Viso to pasekmė - tai tik sąžinės priekaištai suaugus. Man net savos sąžinės priekaištų nebereikia. Užtenka išorinių. Matai, norėti laisvos dienos nors kartą kas dvi savaites yra nesuprantamas, nepateisinamas bei peiktinas dalykas. Nebežinau, ar čia keiktis, ar ką pasiųsti toliau, o gal keist savo darbuotojos statusą. Nors vėlgi - nei labai galiu, nei labai noriu tai daryti. Mano darbas kuo toliau tuo labiau mane veža, įgyjama patirtis yra vertinga ir man maloni, aš jaučiuosi laiminga galėdama ne itin skaičiuoti pinigus, ir betgi turiu butą, kuris reikalauja iš manęs vis dar nemažai investicijų. Mama klausia  - tai durų tau dar nepagamino? O aš tikiuosi, kad jie dar truputį uždels, ir neskambins iki penkioliktos dienos. Ir gaunama aiški išvada - tai eilinis mano paburbėjimas. Kai privalumai vis dar nusveria trūkumus. Kaip bus toliau - nežinau. Nes į ateitį lygiai taip pat nesidairau, kaip į praeitį. O šią akimirką jaučiu sumaištį dėl spalvų savo rankdarbiuose. (Buvau prieš tai parašiusi - nedidelę - bet kaip tai išmatuoti - šią akimirką visai didelę). Nors iki pabaigos vis dar liko metų metai, bet jau ir koks trečdalis padaryta. Ir man dar nenusibodo! Tik tos spalvos… Iš pradžių jų derinys atrodė nerealus, bet dabar jau norėčiau kažko kito. Va ir pavyzdys, kaip negerai, kaip darbai nesuspėja su vidiniais pasikeitimais, tobulėjimais ir nuotaikomis. Mano kavamedis išdygo! O aš buvau jau labai labai praradusi viltį. Jaučiuosi beveik kaip tapusi motina po devynių mėnesių nėštumo. Ir mane dabar vadina Rudnosiuku - prie jūros per daug nudegiau nosį.

Rodyk draugams

žiūrėti kitomis akimis

Šiandien ponas baldžius atvežė lentas koridoriaus lentynai. Tai jau kokias dešimt minučių sėdžiu žado. Arba su labai menku žadu. OMG! Kur mano mažieji stalčiukai? Siauros lentynėlės? Nepastebimas baldas, stovintis palei sieną. Kada mes taip nesusišnekėjome?

Dar tik lentos, ir surinkus dar daug kas gali gautis. Bet jau tikrai nebus tai, ką aš įsivaizdavau. Nebežinau, nei ką manyti, nei ką daryti.

Rodyk draugams

mėnulio dulkėmis apsnigtos rožės

Man reikia tarnaitės.

Beveik kaip skelbimas. Tik netikras. Nes nemanau, kad sugebėčiau tinkamai vadovauti tokiam žmogui. Čia greičiau pagalbos šauksmas (prieš tai netyčia parašiau skausmas).

Nemėgstu buities darbų - nei skalbti, nei plauti, siurbti ar lyginti, šluostyti ar šveisti. Bet kartais tenka. Tokia jau pareiga, jei bent kiek nori pakilti virš valkatiškojo sluoksnio. Šiandien skyriau laiko skirtumui padidinti.

Deja, tai tik pradžia. Bet gal rytoj bus lengviau?

Rodyk draugams

datos pasikeitimas 2009/2010

Ko jau ko nesuprantu - tai Naujųjų metų kaip šventės. Nepaveldėjau jokių tradicijų nei papročių, neprisimenu įspūdžių, nerandu prasmės. Man Naujieji - tai tik datos pasikeitimas.

Todėl šiek tiek pavydžiu rytiečiams, kurių baltojo Tigro metai prasidės vasario kažkelintą dieną. Tai reiškia naują požiūrį, sroves, rekomendacijas, horoskopus, naujo laikmečio pradžią. Bent jau aš taip įsivaizduoju.

O man Naujieji asocijuojasi su balta mišraine ir televizoriumi. Liūdna ir nuobodu.

O kokie gi buvo Senieji metai?

Žvelgiant iš šiandienos man sunku išskirti kokius tai įvykius. Viskas susiliejo į vieną masę. Tikriausiai tai reiškia, kad nieko ypatingo ir nebuvo… Tai buvo vientisi metai. Nei per daug blogi, nei per daug geri. Vienodi, gal šiek tiek nuobodūs. Buvo ir praėjo.

Aš nusipirkau namus. Bet kadangi ten dar negyvenu, kaip ir sunku pajusti šio įvykio svarbą. Bet jaučiu, kokia būsiu laiminga, kai pagaliau persikraustysiu. Nes šia prasme man labai sekėsi. Vieta, kuri man kuo toliau, tuo labiau patinka, namų vizija, kurią pamažu, bet užtikrintai sekasi įgyvendinti, galiausiai nepriklausomybė - man tikrai labai sekasi.

Darbas. DARBAS. Darbas. Tai tikrai užėmė didelę dalį mano laiko ir gyvenimo. Gal per didelę. Kai baigsis krizė, mesiu. Bet dabar man patinka neskaičiuoti ir nesiskųsti. Ir dar, kaip pasakė žmogus, tai tikrai suprantantis - tu dirbi šventą darbą. Tebūnie.

O kas dar? Nenoriu prirašyti smulkmenų. O gal jų ir nebuvo? DARBAS ir REMONTAS. Ir gaunasi GYVENIMAS.

P. S. Kaip aš galėjau pamiršti - praeitais metais gimė dvyniai!

Rodyk draugams

žvaigždės šypsena nušviečia mano namus

Koks būtų jausmas, jei ant peties nešiočiausi papūgą? O koks jausmas ant lūpos turėti kitą gyvą (juk virusas gyvas, ar ne?) būtybę? Baigiu jau nulaižyti. O lūpų putlumu esu panaši į Angelina Jolie.

Aš sugebu išsirinkti, kas brangiausia. Ar geriausia, nežinau, bet kad brangu, tai jau tikrai. Paskaičiavau, kad jei du mėnesius nevalgyčiau, nemokėčiau mokesčių, nepramogaučiau, ir dar jokiais kitais būdais neišleisčiau pinigų, o tik dirbčiau, dirbčiau ir dirbčiau, kaip jau ir galėčiau nusipirkti šviestuvus kambariams ir virtuvei. Bet man gražu… O kai jau aš ką išsirenku, noriu to arba man nieko nereikia. Dabar arba dar padirbsiu ir išleisiu visus visutėlius savo pinigus, ar ir lemputė ant laido bus gerai.

O kada pasnigs?

Rodyk draugams

bjaurūs šeimyniniai ryšiai

Prieš maždaug dvidešimt dvejus metus mano namuose atsirado daug plono skaidroko popieriaus. Popierius buvo puikus tuo, kad uždėjus ant paveiksliuko nereikėjo kelti prie lango. Viskas puikiai persišvietė ir taip. Ir mes su broliu tuo naudojomės. Kartą jam labai puikiai tokiu būdu pavyko perpiešti vieną paveiksliuką. Jis labai džiaugėsi šiuo savo darbu ir paprašė manęs nesakyti, kokia technologija panaudota piešiant. Atseit jis taip nupiešė tik pasižiūrėdamas. O aš ir pažadėjau.

Viso šito pasekmė buvo tai, kad mano brolis šeimos rate penkiolikai minučių tapo žvaigžde. Buvo giriamas tėvų, piešinys parodytas į svečius užsukusiai tetai, didžiuojamasi ir svarstoma, kas iš jo išaugs.

Prisipažinsiu, buvo skaudu. Nes aš tai žinojau, kad giriamas ne už tuos nuopelnus. Bet tylėjau. Juk pažadėjau.

Mano virtuvės dizaino įkvėpinu irgi tapo paveiksliukas, rastas interneto platybėse. Labai patiko spalvų derinys ir aš ramia sąžine jį nukopijavau. Apie tai papasakojau broliui, netgi parodžiau tą paveiksliuką.

Po susitikimo su ponu baldžiumi mamą supažindinau su savo virtuvės vizija. Jai patiko. Net negalvojau, kad tu turi tokį skonį. Tą pačią dieną ji apie tai papasakojo mano broliui. O jis, bjaurybė, galėjo ir patylėti. Aš tai tyliu jau dvidešimt dvejus metus!

Rodyk draugams

Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas stato namą

Kaupiasi daiktai, kurie, nors ir yra labai gražūs bei pritaikomi buityje, bet šiuo metu neįmanūs panaudoti. Nes namai šiuo metu dar nėra labai reali sąvoka. Realiai - tai tik baltos sienos, lubos bei grindys. Ir pilna virtuvė neišpakuotos buitinės technikos. Kažin, ar įmanoma gyventi.

Bet mano brangieji žmonės kokia nors proga, o ir be progos man dovanoja daiktus namams. Visa tai labai gražu, man patinka, labai ačiū, bet kol visa tai aš galėsiu pritaikyti ir panaudoti… Praeis dar daug laiko. Netgi kartais drįstu pagalvoti, kad maloniau būtų gauti dovanos materialiąją išraišką. Tiesiog dabar tai labiau praverstų. (Rytoj einu susitikti su ponu baldžiumi).

O laikas puodeliams, padėklams, muilinėms, knygoms, vonios reikmenims ir kilimėliui prie durų dar ateis.

P. S. Pastebėjau, kad nebemoku parašyti žodžio namai. Painiojasi n ir m raidės. Manai.

Rodyk draugams

viskas yra susiję - aš renkuosi ratą

Dar vakar norėjau parašyti apie keistą savo gyvenimą, blogus ženklus, prietarus ir tramdomas ašaras. Nes buvo sunku.

Bet sustreikavo mano internetas, ir neparašiau nieko.

Šiandien išviriau pomidorų sriubą, prasmingai pasišnekėjau su tėvais, sužinojau, kad dviem savaitėm išeinu nemokamų atostogų ir esu visai laiminga.

Su viltimi klausiu: gal gi viskas baigsis gerai? Esu nepataisoma optimistė ir esant bent menkiausiam postūmiui skeidžiu savo bures ir manau, kad mano kelias nuves mane, kur tik aš panorėsiu: bet kur…

Galvoju apie savo virtuvę: juk raudonos plytelės, balti stalviršiai ir rudos spintelės yra gražu, ar ne? Dabar tik tereikia tai paversti tikrove. Kai pagalvoju, kiek dar reikės investuoti į savo namų remontą, man plaukai šiaušiasi. Bet po labai po truputį aš judu savo vizijos link. Dar galvoju, kad esu labai laiminga, kai krizės metais galiu rinktis viryklę žiūrėdama į spalvą, o ne į kainą. Ir nelikti niekam skolinga. Ir todėl į priekaištus, o kam to reikia, nekreipti dėmesio. Juk pati tai uždirbu.

Todėl šio vakaro maldose neprašau nieko sau, prašau kitiems - bet ir tada per kitus bandau padėti pati sau. Juk viskas yra susiję…

Rodyk draugams

ar tai jis? ar tai jis?

Truputį paraustu pagalvojus, kad kai kam keistai galėjo pasirodyti mergina apkabinus ir karštai bučiuojanti šaldytuvą bei aistringai šnabždanti: “Koks tu gražus! Koks tu gražus…”

Šis gražuolis jau mano virtuvėje, ir aš esu labai laiminga.

Rodyk draugams

kai sutiksiu tave

O galbūt aš noriu kai ką nužudyti. Žiauriai. Kankinant ir palengva.

Šiandien mačiau, kaip jauna mama vežimėlyje vežė savo kūdikį ir kartu už pavadėlio vedė kačiuką. Kūdikėlis ir kačiukas - to paties amžiaus. Žavu.

Dar mačiau antį ir septynis ančiukus.

O nuo naujųjų durų staktos nusilupo dažai nuplėšus apsauginę juostą. Šūdžiai. ŠŪDŽIAI.

Kadangi pagaliau turiu laiko, daugiau galvoju. Apie vaikus, kurių dar neturiu ir kurių tikriausiai niekada neturėsiu. Neturėsiu, nes jau dabar toks mano amžius, kai bent pradėti planuoti būtų pravartu. Bet aš labai nemyliu vaikų. Ir nenoriu. Nei dabar, nei po metų, nei po penkių, nei dar kada nors. Visiškai neatmetu galimybės kada nors tapti motina, bet atrodo, kad tada jau gali būti per vėlu.

Galvoju, ir koks galėtų būti jų tėvas. Nes tokio žmogaus nėra šalia manęs. Pasvajokime apie pilį Pracūzijos pietuose, vyrą grafą (man tikrai labai patiktų būti grafiene), keturis vaikus ir jų motiną, kuri, graži, žavi ir protinga, suderintų motinystę ir sėkmingą karjerą.

O dabar grįžkime.

Man labai patinka mano gyvenimas. Be vyro ir vaikų. Mano nepriklausomybė, kurią aš labai branginu. Nemanau, kad kas galėtų priversti jos atsisakyti. Aš katė, kuri vaikšto viena. Ir kitokios savęs neįsivaizduoju. Nebent Pracūzijos pietuose cha cha.

Rytoj galėsiu pasakyti, kad rytoj išvažiuoju atostogauti. Viena. Ir tai mane džiugina. Neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip.

Jau žydi jazminai. Mano mėgstamiausias kvapas.

Rodyk draugams