BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

sutvarkymai ir paruošimai

Mano kieme kartu su vėju ir šalčiu atsirado naujas garsas. Nesu iki galo tikra, kas jį sukelia, bet manau, kad tai vėjas, įtakotas šalčio, groja metalinėmis konstrukcijomis. Tikra Eolo arfa. Dieną nelabai aš pastebiu šį garsą - nebent nereikia anksti keltis, ir tingiai gulint lovoje klausausi paslaptingų garsų. Visai kas kita naktį. Tada šie garsai skamba šiek tiek pavojingai, netgi baugiai. Bet miegoti netrukdo. Savo lovoje jaučiuosi saugi.

Jau turiu eglutę. Iškirpau iš raudono popieriaus bei apklijavau baltomis snaigėmis. Net pati esu nustebinta šio savo darbo - Dieve, kaip gražu. Eglutė matyti tik įėjus pro duris, tiek kambaryje. Puiki vieta, puiki eglutė.

Anksčiau, norėdama supakuoti dovanas, tepirkdavau tik dovanų juostelę. Nes dovanos, supakuotos į reklaminį popierių iš pašto dėžutės, atrodo lygiai taip pat, kaip ir pakuotos su prabangiu dovanų popieriumi. Bet šiemet spjoviau į ekologines idėjas ir nusipirkau popierių. Taigi gražu! Kišenės pilnos raštelių, kad tik ko nors nepamirščiau, ir dar nuolat juos papildau.

Kalėdos…

Rodyk draugams

retas sekmadienis

Atsimenu, kaip kažkada, seniai seniai, arbata vadindavau gėrimą, kuris gaunasi uogienę sumaišius su šiltu vandeniu. Dabar mano arbata - tai pusė puodelio spanguolių uogienės ir kiek liko - verdantis vanduo. Žiūriu į pilką dangų ir jaučiuosi laiminga. Nes juk pilkos ir raudonos spalvos derinys yra gražu, ar ne?

Bandau pritaikyti čia ir dabar teoriją, nes apie rytojų galvoti yra baisu.

Vakar nusideginau ranką, ir liko žymė. Kai kam paklausus - o kas čia, atsakiau, kad kaip indėnė bandau savo ištvermę dėdama žarijas ant rankos.

Pradėjau šokti pilvo šokį. Tiesa, tik vonioje prieš veidrodį, bet vis tiek smagu.

Dega Himalajų druskos lempa, įpusėjau raudonojo gėrimo puodelį, jaučiuosi rami, ir manęs laukia Jonh Irving. Gerai, labai gerai.

Rodyk draugams

bjaurūs šeimyniniai ryšiai

Prieš maždaug dvidešimt dvejus metus mano namuose atsirado daug plono skaidroko popieriaus. Popierius buvo puikus tuo, kad uždėjus ant paveiksliuko nereikėjo kelti prie lango. Viskas puikiai persišvietė ir taip. Ir mes su broliu tuo naudojomės. Kartą jam labai puikiai tokiu būdu pavyko perpiešti vieną paveiksliuką. Jis labai džiaugėsi šiuo savo darbu ir paprašė manęs nesakyti, kokia technologija panaudota piešiant. Atseit jis taip nupiešė tik pasižiūrėdamas. O aš ir pažadėjau.

Viso šito pasekmė buvo tai, kad mano brolis šeimos rate penkiolikai minučių tapo žvaigžde. Buvo giriamas tėvų, piešinys parodytas į svečius užsukusiai tetai, didžiuojamasi ir svarstoma, kas iš jo išaugs.

Prisipažinsiu, buvo skaudu. Nes aš tai žinojau, kad giriamas ne už tuos nuopelnus. Bet tylėjau. Juk pažadėjau.

Mano virtuvės dizaino įkvėpinu irgi tapo paveiksliukas, rastas interneto platybėse. Labai patiko spalvų derinys ir aš ramia sąžine jį nukopijavau. Apie tai papasakojau broliui, netgi parodžiau tą paveiksliuką.

Po susitikimo su ponu baldžiumi mamą supažindinau su savo virtuvės vizija. Jai patiko. Net negalvojau, kad tu turi tokį skonį. Tą pačią dieną ji apie tai papasakojo mano broliui. O jis, bjaurybė, galėjo ir patylėti. Aš tai tyliu jau dvidešimt dvejus metus!

Rodyk draugams

viskas yra susiję - aš renkuosi ratą

Dar vakar norėjau parašyti apie keistą savo gyvenimą, blogus ženklus, prietarus ir tramdomas ašaras. Nes buvo sunku.

Bet sustreikavo mano internetas, ir neparašiau nieko.

Šiandien išviriau pomidorų sriubą, prasmingai pasišnekėjau su tėvais, sužinojau, kad dviem savaitėm išeinu nemokamų atostogų ir esu visai laiminga.

Su viltimi klausiu: gal gi viskas baigsis gerai? Esu nepataisoma optimistė ir esant bent menkiausiam postūmiui skeidžiu savo bures ir manau, kad mano kelias nuves mane, kur tik aš panorėsiu: bet kur…

Galvoju apie savo virtuvę: juk raudonos plytelės, balti stalviršiai ir rudos spintelės yra gražu, ar ne? Dabar tik tereikia tai paversti tikrove. Kai pagalvoju, kiek dar reikės investuoti į savo namų remontą, man plaukai šiaušiasi. Bet po labai po truputį aš judu savo vizijos link. Dar galvoju, kad esu labai laiminga, kai krizės metais galiu rinktis viryklę žiūrėdama į spalvą, o ne į kainą. Ir nelikti niekam skolinga. Ir todėl į priekaištus, o kam to reikia, nekreipti dėmesio. Juk pati tai uždirbu.

Todėl šio vakaro maldose neprašau nieko sau, prašau kitiems - bet ir tada per kitus bandau padėti pati sau. Juk viskas yra susiję…

Rodyk draugams

sumaišius geltoną su raudona gausis oranžinė

Žinote, kodėl man nepatinka dabartinis mano gyvenimas? Todėl, kad jis be galo vienodas. Nuobodus. Jei gyvenimas yra margas, tai mano vienspalvis. Be menkiausios kitos spalvos užuominos… Aš nebežinau, kas yra savaitgaliai, nuotykiai, draugai, atsitikimai ir pasikeitimai.

Geltonas. Va, koks yra mano gyvenimas.

Ir labiausiai liūdna, kad nežinau, kada tai pasikeis. Manau, kad viskas labiausiai priklauso nuo požiūrio, bet mano šiuo metu labai sustabarėjęs.

O dar Michael Jackson sugalvojo taip nelaiku numirti. Geriausia Madonnos mintis, kad labiausiai gaila vaikų…

Visi kiti kaip nors susitaikys. Buvo karalium, tapo dievu.

Tik kažkodėl tai atrodo kaip piktas pokštas.

Nors jei dar džiugina raudoni nagai, nėra taip jau viskas blogai?…

Rodyk draugams

raudonas plytelių džiaugsmas

Valio, valio, valio. Radau, radau, radau.

Klausiate - kokia mano mėgstamiausia spalva? Raudona, žinoma.

Plytelės tik gegužės 28 dieną, ponai meistrai neturės darbo, bet ką aš galiu padaryti. Krizė - pizė.

Man tai gal toks scenarijus netgi ir geresnis. Per tą laiką uždirbsiu pinigus, už kuriuos ir plytelės perkamos, ir remontas daromas.

O dabar džiaugiuosi. Oooooo….

Rodyk draugams

raudonas šokoladas ant virtuvės sienų

Pusryčiams valgau vakarykščio šokolado likučius ir galvoju, kur gauti raudonas plyteles. Nes jei tokių nerasiu, mano vizija žlugs, man bus liūdna, ponai meistrai pyks, ir nebežinia, kokia kryptimi viskas pasisuks.

Dar galvoju apie gyvenimą. Kiek aš daug noriu, ir kiek daug nenoriu. Turiu prisipažinti, kad šiuo metu esu įklimpusi pelkėje, ir laukiu, kol kas ištrauks.  Pačiai judėti baisu, kad dar giliau nenugrimsčiau. Dar palauksiu.

Oras gražus, bet ar šiltas? Nežinau, kaip apsirengti. Bet reikia eiti. Raudonos plytelės laukia.

Rodyk draugams

raudonai nebežinau, kur rasti

Kas yra geriau: ar tiksliai žinoti, ko nori ir norėti būtent to ir ne ko kito, ar nieko nežinoti, bet ieškoti, o gal pamatysi ir pasakysi - čia yra tai, ko aš noriu?

Aš žinau, ko noriu…

Ir todėl man šį vakarą beveik liūdna.

Kur mano raudonos plytelės? Kodėl, kai atrandi tinkamą variantą, jis pasmerktas žlugti dėl tokios menkos? priežasties.

Tikrai nežinau, ką dabar daryti…

Rodyk draugams