BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

drugeliams per šalta

Pastaruoju metu, nors ir sulaukiu komplimentų, jaučiuosi labai negraži. Nekenčiu veidrodžio. Atrodo, kad ir pati visai gerai jaučiuosi, ir dėmesio netrūksta, bet … veidrodis yra mano priešas. Kartais netgi atrodo, kad pagrindinė kaltininkė - mano veido išraiška. Kaip uždegti žvakutes akyse? Nes ta nuobodžiaujanti ir niekinanti mina man jau nusibodo.

Pasiilgau vasaros. Esu linkusi žavėtis ir džiaugtis visais metų laikais, bet sniegas ir ledas man jau įgriso. Noriu pasikeitimų!!! Noriu išsivaduoti iš kailinių, šaliko ir pirštinių. Siluetas pasikeistų, o gal kartu ir aš?

Bet išoriniai pasikeitimai dar negreitai. Belieka keisti vidų. Lyg tai būtų lengva…

Išsitepiau šiandien sviesmedžio aliejumi. Ne aliejus, o visas sviestas. Kadangi nepagailėjau (neturiu tokiems dalykams saiko jausmo), tai dabar esu riebi ir didelė. Bet gal mano oda man padėkos.

Savo vienišos meilės dienos proga pažaidžiau vieną žaidimuką. Kurio rezultatai pasakė, kad nebelemta man nei kada įsimylėti, nei turėti vaikų, nei ištekėti. Jei antras ir trečias punktai man visai nėra svarbūs ar pageidautini ar kaip nors įtakojantys mano gyvenimo kokybę, tai pirmasis vis dėlto svarbus. O aš, apimta dabartinės vienišos savo nuotaikos, esu linkusi tikėti kvailo būrimo rezultatais.

Kaip noriu įsimylėti. Kad ir nelabai laimingai. Ne, geriau laimingai. Nes mano pilvas ilgisi drugelių.

Rodyk draugams

basa per gruodą

Pagaliau sulaukėm šaltuko. Kelias minutes per dieną šviečia saulė, saikingas kelių laipsnių šaltis, sekmadienis, atrodo, tai puiku.

Tik ne man.

Nes galiu sušikti sau nuotaiką tokiais buitiniais šauksmais, kaip - aš neturių žieminių batų!

Tikrai neturiu.

Ta proga galiu papasakoti, kaip aš nemėgstu apsipirkinėti. Nekenčiu. Užėjusi į parduotuvę joje tegaliu išbūti daugiausia kokias penkias minutes. Per dieną tuo pat metu iš eilės galiu užeiti į kokias tris, gal keturis, jei tai bus knygynas, šviestuvai, indai, gal drabužiai. (Ir tas kelios iš eilės ne dažniau kaip kartą į mėnesį). Viskas. Tikrai ne man kruopščios kokio nors daikto paieškos.

Todėl tikriausiai ir įsimyliu tik iš pirmo žvilgsnio. Žvelgti daugiau kartų neturiu kantrybės.

O meilė batams per labai nekruopščias, nedideles, neatidžias pastarojo laikotarpio paieškas taip ir nepasitaikė.

Aš basa.

Rodyk draugams

kad tik nepamirščiau

Atrodo, kad reikia priminti apie save. Tik galva tuščia. O aš pikta. Leidžiu sau pasibaisėti - ir iš kur tavyje tiek neapykantos? Prikaupiau.

Bet išsimiegosiu ir rytoj atsikelsiu tokia pati, tik švaresnė. Visada taip būna.

Ar ne?

Rodyk draugams

nekenčiu, bet myliu

Sakau mamai - po tiekos bandymų jau turėjai suprasti, kad iškepti varškės apkepą tau neskirta. Bet ji vis tiek atradusi naują receptą bando. O gal pavyks. Neapkenčiu varškės apkepų. Sakau mamai - jei man būtų dešimt metų, aš nevalgyčiau. Dabar kartais valgau. Juk reikia palaikyti artimą žmogų, siekiantį savo gyvenimo tikslo.

Rodyk draugams

nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Kodėl lietuviai naudoja tiek daug nuskausminamųjų vaistų? Nes gyvenimas yra skausmingas. Iš profesinės patirties galiu pasakyti, kad visų ligų savigydai pirmiausia naudojami NVNU. Arba jų deriniai.

Šiais metais sergu jau ketvirtą kartą. Ne kokia statistika. Štai kaip veikia rūpesčiai, laisvalaikio neturėjimas, vienintelis interesas - darbas ir sugebėjimas išeiti iš darbo tada, kad gautum didelę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet ne pačias atostogas.

Puikiai žinau, kad jau bent dabar turėčiau gulėti lovoje ir dėl nieko nesijaudinti. Bet argi taip darau? Ne. Dar apytiksliai 30 min, ir aš išeisiu. Kur? Spėkit iš vieno karto.

Nesijaučiu labai prastai, bet jaučiu didelę pagundą aukščiau minėtai vaistų grupei. Kitam žmogui tikrai nepatarčiau tokiu atveju jų vartoti. Bet, deja, gyvenimas per daug skausmingas.

Niekada nemėgau žodžio reikia. Aš noriu, tai įdomu, man patinka - štai kuo vadovavausi ne taip jau seniai. O dabar reikia. Geriausias mano draugas.

Jei visai atvirai, buvo keletas situacijų, kai pagalvojau ir apie kai ką daugiau. Vien mintis, kad drįsau apie tai galvoti, senajai aš yra gąsdinanti, bet reikia! Ankščiau būčiau tai kažkaip numuilinusi, kas irgi nebūtų labai gerai. Bet vistiek geriau, negu dabar, kai verki, kaip nenori, bet darai vis tiek.

Ne, tai tikrai ne aš.

P.S. Užtat mano mama manimi didžiuojasi. Kaip ta tinginė mergaitė taip pasikeitė? Tokia stropi, paslaugi, gera, protinga (?).

Nebeilgai, mam, nebeilgai.

Rodyk draugams