BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

man tragiška, bet jums juokinga istorija

Kodėl visuose filmuose su Audrey Tautou (tuose, kur aš mačiau) pagrindinis vyriškojo vaidmens aktorius yra toks negražus? Stačiai atstumiantis.

Prasta man ši vasara. Iki šiol jaudinausi dėl savo tikrų ir įsivaizduojamų bėdų. Toks egoistinis liūdesys. Bet jau kelios dienos tai pamiršau. Atsirado bėdų, dėl kurių iš tikrųjų rimtai jaudinuosi.

Dažnai minėjau savo šeimą, kaip aš ją myliu, kokia ji tvirta ir solidari. Tikėjau tuo. Nors ir žinojau, kad ne viskas taip jau idealu. Gerai tol, kol gerai. O tik iškyla sunkumų, ir šeimos nebėra…

Ir liūdniausia, kad tie sunkumai bent jau man atrodo juokingi. Tai ne tos bėdos, dėl kurių reikia jaudintis. Mano brolis turi merginą, kuri nepatinka mano mamai. Juokinga. Kokios bėdos? O bėdos didelės. Nes šeimos nebeliko.

Ir baisiausia, kad jau niekada nebebūsim šeima. Po visų tų įžeidimų, grasinimų, pykčių - ar dar galima kažką sulipinti? Ar nebus jungiamasis audinys per daug randuotas?

Dar ne vestuvės, mano brolis suaugęs nepriklausomas vyras, iš vis aš manau, kad dar neįmanoma nuspręsti, kas iš tų santykių bus. Bet jau mama spėjo išsižadėti tiek mano brolio, tiek manęs. Nes esu jo pusėje, o ne jos.

Laimei, dar galiu kalbėtis su tėčiu. Tai paklausiau, iš kokio jūs amžiaus? Jis nusišaipė - XIXa. Xa., ne kitaip.

Rodyk draugams

inventorizacija

Naujieji metai įsibėgėja, bet jųjų sąskaita dar išgyvenu senuosius. Galų suradimas bei surišimas kartais atima laiko ir jėgų. Todėl šiandien garsiai pasakiau - žmogus, kurį labiausiai myliu, esu aš pati. Ir išėjau. (Bet rytoj grįšiu, jei ką).

Žinote, tikriausiai, kokie yra dešimt Dievo įsakymų. Jie visi kažką draudžia. Bet yra ir dar vienas. Didysis, kuris liepia. Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis, mylėk kiekvieną žmogų, taip, kaip save.

Už meilę. Toks būtų mano naujametinis tostas. Nes šiandien man prasideda Naujieji metai. Asmeniniai. (Rašau ir šypsausi iki ausų - gerai čia sugalvojau, ar ne?)

O kokie buvo senieji? Prieš akis matau ramų, smagiai čiurlenantį, per pievą tekantį upeliuką. Rami tėkmė - toks pavadinimas man labiausiai patinka. Aišku, kad buvo visko. Pakilimų, nuotykių, smagių kelionių, artimų žmonių, atradimų (ir praradimų…), žinių, patirties (ir išminties), kraustymosi, darbo, dovanų - bet šiandien viskas šiek tiek susiliejo ir ištekėjo (upeliuku). Tolyn…

Rodyk draugams

ak, tas nerimas lakus

Šiandien vedėja pasakė - tu įsimylėjusi. Aš nusišypsojau ir turbūt atsidusau. Nes jei ir esu įsimylėjusi, tai tik labai abstrakčiai - pavasarį, saulę, dienos ilgumą, žalumą. Jaučiuosi laiminga, bet ta laimė kažkokia keista - lyg netikra, lyg sukelta stimuliantų. Gal pavasario oras prisodrintas laimės medžiagų? Bet kas nelabai tikra, tas ir ne visada gerai. Kartu įkvepiu ilgesį, nerimą, jaudulį.

Tai verčia jausti, kad noriu kai ko daugiau…

Rodyk draugams

moters diena

Grįžau po savo dešimties valandų darbo dienos, užverčiau kojas ant lovos ir liūdnai pagalvojau - o kas myli R.? Tai yra, mane. Kuri jaučiasi menka, pavargusi, truputį bijanti, kemša abiem žandais atšalusią vištieną su paprika ir svarsto, kad norint būti mylimai tikriausiai reikia pačiai nors kiek mylėti. O aš nieko nemyliu. Aišku, nekalbu apie tuos savaime mylimus žmones, kuriuos myli visi, išskyrus tik kokius psichopatus ir tuos, kurie jų niekada neturėjo.

Gal per žiauriai pasisakiau apie visuotinę nemeilę, bet kartais labai rimtai jaučiu, kad visi mano bandymai mylėti yra žlugdomi. Ne visada ir žinau, kas kaltas - ar antroji pusė ar dar kokios trečiosios jėgos. Kalbu apie darbą, apie gyvenimą, apie buvimą, apie nepadovanotas tulpes ir nepasakytus žodžius. O kartais ir pasakytus…

Jaučiu, kad jei vartočiau alkoholį, šį vakarą pabaigčiau girta. Dabar gi tik užkąsiu vištieną šokoladu, nes paprika jau baigėsi. Dar prašom juodos arbatos, ačiū.

Rodyk draugams

vakaro pasakos

Kokią radijo stotį beatsukčiau, ji groja meilės dainas. Neapkentusi išjungiu. Kaimyno plaktuko kaukšėjimas skamba ne erzinančiai, o skaudžiai erzinančiai.

Man liūdna. Sunku ir skaudu vienu metu. Nes aš viena. Ir pastaruoju metu tai žeidžia. Skaudžiai.

Labiausiai liūdina faktas, kad jei iki šiol nieko neįvyko, tai kokia tikimybė, kad kažkas pasikeis artimiausiu metu? Nes jei užbraukiu jausmus ir priverčiu savo smegenis raukšlėtis, turiu, deja, labai apgailestaudama, padaryti išvadą, kad labai nedidelė (tikimybė).

Man reikia stebuklo. Nes jau praradau viltį. Jei kur ir egzistuoja man skirtas žmogus, sutikti jį galiu tik įvykus stebuklui. Nes jau per ilgai niekas nesikeičia. O jei nesikeičia, tai kodėl turėtų pasikeisti dabar? Todėl nuvarvinu kelias ašarėles, gailiai paklausiu, kodėl šį vakarą aš viena ir lieju savo ilgesį.

Man per daug painiojasi raidės. Todėl daugiau ko gero neparašysiu.

Tik išvadą, kad galiausiai nueisiu miegoti, o rytoj atsikelsiu geresnės nuotaikos ir pilnesnė šviesesnių minčių bei planų.

O ar gali būti kitaip?

Rodyk draugams

skraidantis kilimas

Jau kokį trečią kartą ištrinu ir pradedu iš naujo.

Kaip aprašyti savo būseną - kai laukimas sumišęs su pažadu - viltis su tikrove - kava maišosi su pienu - kol galiausiai gauname spalvą - bet ar ne nuobodu - ar tas momentas - kai pylėme pieną į kavą - nebuvo įdomesnis?

Jaučiu, kad nors ir sėdžiu ant kėdės, esu pakilusi nuo žemės. Gerai. Tik ši būsena tokia trapi. Net tu, už devynių kalnų ir upių, už jūrų marių gali mane pasiekti. Ir aš krisiu žemyn.

Tikiuosi kažko. Kai ko labai konkretaus. Bet nedrįstu garsiai tau pasakyti. Gal atspėsi? O gal ne… Žinau, žinau, sumažinu tikimybę, kad sulauksiu to, ko tikiuosi. Bet kaip ištraukti iš savo gelmių kelis žodžius? Kelis norus? Aš tyliu. Vis dar.

Trapi būsena gali išnykti. Gali baigtis. Gali keistis.

Ir viskas liks taip kaip yra dabar.

Ar kas nors ką nors supratote?

Rodyk draugams

drugeliams per šalta

Pastaruoju metu, nors ir sulaukiu komplimentų, jaučiuosi labai negraži. Nekenčiu veidrodžio. Atrodo, kad ir pati visai gerai jaučiuosi, ir dėmesio netrūksta, bet … veidrodis yra mano priešas. Kartais netgi atrodo, kad pagrindinė kaltininkė - mano veido išraiška. Kaip uždegti žvakutes akyse? Nes ta nuobodžiaujanti ir niekinanti mina man jau nusibodo.

Pasiilgau vasaros. Esu linkusi žavėtis ir džiaugtis visais metų laikais, bet sniegas ir ledas man jau įgriso. Noriu pasikeitimų!!! Noriu išsivaduoti iš kailinių, šaliko ir pirštinių. Siluetas pasikeistų, o gal kartu ir aš?

Bet išoriniai pasikeitimai dar negreitai. Belieka keisti vidų. Lyg tai būtų lengva…

Išsitepiau šiandien sviesmedžio aliejumi. Ne aliejus, o visas sviestas. Kadangi nepagailėjau (neturiu tokiems dalykams saiko jausmo), tai dabar esu riebi ir didelė. Bet gal mano oda man padėkos.

Savo vienišos meilės dienos proga pažaidžiau vieną žaidimuką. Kurio rezultatai pasakė, kad nebelemta man nei kada įsimylėti, nei turėti vaikų, nei ištekėti. Jei antras ir trečias punktai man visai nėra svarbūs ar pageidautini ar kaip nors įtakojantys mano gyvenimo kokybę, tai pirmasis vis dėlto svarbus. O aš, apimta dabartinės vienišos savo nuotaikos, esu linkusi tikėti kvailo būrimo rezultatais.

Kaip noriu įsimylėti. Kad ir nelabai laimingai. Ne, geriau laimingai. Nes mano pilvas ilgisi drugelių.

Rodyk draugams

Ar mirti iš meilės yra kvaila?

IKI Fazer šokoladui šiuo metu yra nuolaida. Tai dabar per dieną suvalgau jau ne 100, o du 200 g šokolado. Vis tiek tai tik viena plytelė.

Praeitą sekmadienį besiruošdama į darbą pagalvojau - o už savaitės tokiu pat metu mano atostogos jau bus prasidėjusios!… Tik savaitė sunki. Kiekviena diena - tai kova. Pirmiausia - tai su savimi. O paskui - ir su kitais.

Dar dvi dienos. Daug.

Daug, ypač kai tikrai per dažnai galvoju - ar išgyvensiu? Ar sulauksiu?

Imsiu ir parkrisiu ištiesta ranka liesdama finišo liniją.

Pasiekiau tokią ribą, kad tai nei jaudina, nei bekelia susirūpinimą ar liūdesį. Mirsiu tai mirsiu. Bent jau su meile ir iš meilės.

Rodyk draugams

basa per gruodą

Pagaliau sulaukėm šaltuko. Kelias minutes per dieną šviečia saulė, saikingas kelių laipsnių šaltis, sekmadienis, atrodo, tai puiku.

Tik ne man.

Nes galiu sušikti sau nuotaiką tokiais buitiniais šauksmais, kaip - aš neturių žieminių batų!

Tikrai neturiu.

Ta proga galiu papasakoti, kaip aš nemėgstu apsipirkinėti. Nekenčiu. Užėjusi į parduotuvę joje tegaliu išbūti daugiausia kokias penkias minutes. Per dieną tuo pat metu iš eilės galiu užeiti į kokias tris, gal keturis, jei tai bus knygynas, šviestuvai, indai, gal drabužiai. (Ir tas kelios iš eilės ne dažniau kaip kartą į mėnesį). Viskas. Tikrai ne man kruopščios kokio nors daikto paieškos.

Todėl tikriausiai ir įsimyliu tik iš pirmo žvilgsnio. Žvelgti daugiau kartų neturiu kantrybės.

O meilė batams per labai nekruopščias, nedideles, neatidžias pastarojo laikotarpio paieškas taip ir nepasitaikė.

Aš basa.

Rodyk draugams

levitacija tarp eilučių

Sėdžiu ant kėdės, bet atrodo, kad jei kas slapta ją ištrauktų, aš nenukrisčiau. Tokia pakylėta jaučiuosi. Atsistosiu, pasistiebsiu ant pirštų galų, pasisuksiu ir nuskriesiu. Tikrai, galėčiau būti jogė, medituojanti pakilus penkis centimetrus nuo grindų. Reikės pasitreniruoti.

Pažįstu žmogų, kuris ką beveiktų, atrodo, kad šoka. Jis šoka net vairuodamas automobilį, ir jei būčiau tokia, kaip mano mama, kartu su juo jausčiausi nesaugiai. Bet šį vakarą aš irgi šoku. Mano pirštai švelniai slysta klaviatūra. Aš susipainiojusi tarp nosinių, ilgųjų ir trumpųjų balsių, o pelytė - tai temperamentinga partnerė. Aš tuoj prarasiu kantrybę ir padariusi pauzę nuskriesiu per kambarį…

Atsidarau langą. Svarstau, ar kam gali būti smalsu žiūrėti į mane žiūrinčią pro langą. Šiandien sužinojau naujieną - žiemos nebus. Apsimečiau, kad tai jau seniai žinojau ir abejingai atsakiau - na ir kas. Vis dar esu susipykusi su laiku, ir žiūrėdama į žalią žolę manau, kad jau greitai pavasaris. Tik kartais atsitokėju - o juk žiema dar net neprasidėjo.

Tokios mano vakarinės godos. O rytoj anksti keltis. Sunki diena, o gal lengva, tikriausiai gera, nešanti naujus potyrius, žmones, įspūdžius. Džiaugiuosi tuo.

(Smalsu, kas gausis. Kartais sumali keletą sakinių, o paskui skaitai ir stebiesi - kaip aš sugebėjau taip gerai parašyti. O kas gausis dabar - viduriavimas žodžiais ar kas nors daugiau?)

Rodyk draugams