BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

o ketinau pasakoti apie sriubą virtusią apkepu…

Pastaruoju metu, kai pagalvoju, jog būtų verta kažką užrašyti, mano skrandis susitraukia ir apsiverčia. Randu keliolika ir dar daugiau priežasčių, kad šiuo metu pirmiau turiu padarytą tą, aną ir šitą, o paskui nebelieka laiko arba išgaruoja įkvėpimas.

Ir dabar skrandis surauktas.

Šiandien, kai buvau skaitykloje, netikėtai pakėlusi akis į langą, išsigandau. Jau taip tamsu? Kiek laiko aš čia užsisėdėjau? Bet laikrodis rodė tik penkias. Tai pirmas toks ryškus šiais metais mano susidūrimas su trumpėjančia diena.

Ilgiuosi sniego. Vien todėl, kad įgriso lietus ir drėgmė. Nors sako, kad toks oras geriausiai tinka veido odai. Bet ne  - man geriausiai tinka saulėtas bei šiltas (dar geriau karštas) oras. Liūdnai ir su nostalgija galvoju apie praėjusią vasarą.

Gal rimtai man vitamino D trūkumas?…

Rodyk draugams

arbatinis miegas

Mano virduliui padaugėjo darbo. O aš darausi visa arbatinė. Kas teka mano kraujagyslėmis? Verdantis vanduo. Vėsesnis vanduo. Tamsus vanduo. Šaltas vanduo.

Ir vėl lyja…

Šiandien ryte bežiovaudama vos neišsinarinau žandikaulių. Rimtai išsigandau - man niekada dar taip nebuvo! Kitas priepuolis užėjo po pietų pertraukos per paskaitą. O dar ir sėdėjau kone prezidiume - tiesiog lektoriui prieš akis. Tu žvali, susidomėjusi, protinga, įsimenanti, dalyvaujanti, budri - pati save įtikinėjau. Neužmigau, bet kažkodėl manau, kad šį kartą ne dėl pozityvaus mąstymo naudos. Tiesiog greičiau baigėsi paskaita.

Va kas būna, kai kūnas reikalauja dešimties valandų miego, o tegauna tik septynias. Bet rytoj atsigriebsiu. Palaiminti rytai, kai galiu keltis su šviesa ir be žadintuvo.

Rodyk draugams

labai svarbus eilučių skaičius

Ką tik išardžiau privalomą kasdieninę savo rankdarbių eilutę. Nes prieš tai praleidau kitą. Gerai, kad tik vieną, nes kai teko ardyti keturias (dėl tos pačios priežasties), beveik verkiau. O kadangi manau (neskaičiuoju specialiai), kad eilučių skaičiumi lenkiu dienas, tai nustumiu viską į šoną ir sakau - šiandien užteks.

Rytoj einu tobulintis. Kaip aš tuo džiaugiuosi! Bet kokia veikla, priverčianti suraukti smegenis ir sužinoti kažką naujo mane įkvepia ir džiugina. … Prisiminiau, kaip aiškinau merginoms, patingėjusioms pačioms pasukti galvas - raukšlė smegenyse, tai ne veide. Ten tegu jų būna daug ir gilesnių. … Kol mokausi, jaučiuosi jauna.

Lyja. Lašai barškina mano palangę, ir aš manau, kad mano miegui tai nelabai patiks. Bet man jau per daug painiojasi raidės, ir aš sakau labanakt.

Rodyk draugams

lietus mano gyvenime

Prieš šešerius metus atstatinėdama savo gyvenimo pusiausvyrą vasarą praleidau kaime. Viena. Visa aplinka ir žmonės buvo įgrisę, jaučiau, kad daugiau gyventi negaliu. Gyvenimo pasikeitimo kampas nebuvo labai didelis, bet to užteko, kad jis būtų kitoks. Siekiau išvalyti ne tik mintis, bet ir kūną. Sudariau sau asketišką dietą, kurios griežtai laikiausi. Griežtai todėl, nes nebuvo galimybių pagundoms. Artimiausias miestelis, turintis parduotuvytę, už trijų kilometrų. Neturėjau net dviračio.

Aišku, tai nedidelis atstumas. Vieną dieną, trokšdama nuotykių ir pasikeitimų, o dar labiau beprotiškai norėdama kažko saldaus, patraukiau per pievas, palei upę maždaug ta kryptimi. Buvo smagu į pažįstamą pasaulį žvelgti kitu kampu. Aišku, nusipirkau šokolado, ir jausdamasi labai laiminga ir patenkinta savimi, pasukau jau įprastu vieškeliu atgal. Bet jei jau nukrypau nuo pasirinktos gyvenimo krypties, tai kažkaip tai reikia kompensuoti.

Kompensaciniai mechanizmai buvo netikėti. Prapliupo lietus. Stiprus. Aplink tik laukai ir aš ant vieškelio. Einu toliau. Ko tik nedariau, kad pagreitinčiau bei palengvinčiau savo kelią. Dainavau ir šokau. Bėgau ir ėjau palengva spjovus į viską. Lažinausi su savimi, ar lietus sustos, kol sugrįšiu ar ne. Pagaliau, šalta ir šlapia kaip undinė pasiekiau namus. Jaučiausi kitokia. Drąsesnė, stipresnė, ryžtingesnė. Geresnė.

Šiandien panaši patirtis priminė ankstesniąją. Po paskaitos lietus pradėjo grasinti, bet argi tikėjausi, kad tikrai pradės lyti. Taip smarkiai ir ilgai. Dar viena undiniška patirtis. Ir štai jau aš esu saugioje ir šiltoje vietoje, iš undinės vėl virtau žmogumi, ir visai gerai jaučiuosi.

P. S. Mirė mano močiutė. Viskas, nebeturiu senelių. Tarp praeito ir šio įrašo labai norėjau dar parašyti vieną. Bet neišėjo. Dar negaliu to padaryti. Sudie, močiute.

Rodyk draugams

lietus ant galvos

Vaikštau nuo vieno lango prie kito ir niurnu - rodos lietus kaupiasi, rodos lietus kaupiasi, rodos lietus kaupiasi. Jei rodos, tai žegnokis, pasakytų tėtis. Tikrai - atžegnoti ir gyventi toliau.

Rodyk draugams

ravėjimas

- Ką nors nuo galvos.

- Prekybos centre paieškokit kirvio.

Vakar vakare kone apsiverkiau. Praleidau nepaprastai puikią šventišką dieną, ir vietoj to, kad džiaugčiausi ateinančia kita dar puikesnia diena, žinau - man rytoj, t. y. jau šiandien, į darbą. Dirbti per šventes yra labai sunku. Vargina.

Grįžtant iš darbo gėrėjausi medžių žaluma lietaus debesų fone. Man tai atrodė be galo gražu. Vos vos suspėjau grįžti. Išėjau į balkoną pasigėrėti lietumi. Mano kaimynai iš apačios džiaustė skalbinius.

- Kai taip pakabini, atsiradusį sulenkimą labai sunku išlyginti, - mokė moteris savo gyvenimo vyriškį.

Negi ir mano skalbiniai taip atsiduoda skalbimo milteliais, pagalvojau. Tikiuosi, ne. Net negalėjau užuosti lietaus.

Kavamedžio vazonėlyje jau kažkas žalia. Nagi sudygo? Po devynių dienų. Kai aš apsišarvavau trisdešimties dienų kantrybe. Stebiu.

Darže ridikėlius pasėjau gerokai per tankiai. Tai jie dabar patį Rojaus daržą kelia į dangų.

Prieš akis dvi su puse sunkios dienos. Kur sunkiausias darbas nuravėti kojas. Juokauju, žinoma.

Rodyk draugams

kraujas ląša ant išblizgintų grindų

Kodėl kodėl kodėl vietoj išsaugoto teksto juodrasčiai išsaugojo tik niekam tikusį pavadinimą? Manykit, kad šiuo metu aš keikiuosi nerinkdama žodžių.

O dabar pabandykim dar kartą.

.

Aš bijau.

.

Žiauriai susipjausčiau pirštą. Tai nemalonu.

Išsigandau, kai šiandien ryte mane pažadino lietus. Paskui vėl užmigau. Sapnavau, kad miegu nuoga gulėdama ant kažko jūros žvaigždės poza. Buvo malonu. Bet pažadino telefono skambutis. Tik, kai aš pagaliau atsiliepiau, jau niekas nebenorėjo su manimi kalbėti. Grįžau į lovą ir bandžiau dar kartą susapnuoti tą patį sapną, bet nepavyko.

Keičiasi oras. Nežinau, ką apsirengti. Nes jau pamiršau, kaip tai daroma.

Trumpėja diena, o man tai nepatinka labiausiai dėl to, kad tamsoje prasčiau matau.

Reikia uždaryti langą.

Reikia kojinių. Šiandien vėl pamiršau jas nusipirkti. Jei reikalingos kojinės, tai reikalingos ir šlepetės… O jas dar ir skalbti reikia.

Mano grindys jau seniai pyko ant manęs. Šiandien pagaliau susitvarkiau namus. Nors prie vieno darbelio galiu padėti pliusą.

Baigiasi mano katino dienos. Dar keturios tokios pusiau, o paskui ir vėl mes kiekvieną dieną išeinam į karą.

Sugalvojau, kad reiktų eiti kalėdinių atostogų. Tik ar išleis? O gal? Man labai patinka posakis: nesistenkite būti nepakeičiami. Jei negalima pakeisti, tai negalima ir paaukštinti.

.

Pirmas variantas visdėlto buvo geresnis…

Rodyk draugams