BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

laikas mano priešas

Mintis turi ateiti ir išeiti.

O mano galvoje mintis sukasi ir sukasi.

Žinau, kad dabar ne laikas galvoti, nes ne laikas ką daryti, bet argi visada klausau savo proto?

Ne.

Aš truputį jaudinuosi (žiauriai) ir bijau (žiauriai), o ir ką nors padaryti galėsiu tik rytoj, bet šiandien visą dieną mano galva - tai lėkštė sriubos, o aš nenumaldomai, nesustodama, įkyriai suku šaukštą.

Ar man pavyks, ar pavyks bent ką padaryti, ar sėkmingai, o gal ne, ar išdrįsiu, ar žinosiu, ar palankus bus laikas, o žmonės geranoriški, ar ar ar? …

Laukiu rytojau, kad galėčiau ką nors daryti, bet ir nelaukiu - bijau. O jei nepavyks? Jei nepriversiu savęs? Jei nesiseks?

Ar rytoj šiuo metu jau būsiu tai padariusi? Bent pradėjusi? Ar man pavyks? O gal ne? Tai kitą dieną?

O šiandien vienintelė išvada, kurią galiu padaryti, yra tokia - tai labai nesveika.

Rodyk draugams

delfi komentaras

“Gydytojau, išgydykite mane, man skauda nugarą, duokit man vaistų!!!”
“Ne, Ne , mankštos kasdien aš nedarysiu, duokite man vaistų!”
“Vaistai nepadeda, man reikia operacijos. Ne , mankštos kasdien nedariau…”

Rodyk draugams

šokolade, aš niekada tau nepriekaištauju

- Ačiū, buvo labai skanu.

- Nors kartą per dvejus met…

- Ne per dvejus! Dažniau pasakau…

Juk tikrai pasakau! O jei šalia to priduriu, kad man nepatinka konsistencija, ar prieskonių per daug, ar spalva turi būti ne tokia, ar šiandien mieliau valgyčiau žalesnį patiekalą - juk nėra labai blogai? Ne prikaišioju, o kitaip negaliu. Turiu pasakyti, kad kitą kartą žinotum..

Rodyk draugams

aš brangi moteris

Nors citavimas ir yra svetimo mėšlo pilimas klausytojui (šiuo atveju skaitytojui), bet negaliu neprisiminti Barauskaitės, kad negali gyventi laimingai be daiktų, kurie padeda jaustis konfortabiliai. O dar citata netiksli! Visiškas mėšlas.

Tik norėjau pasakyti, kad išleidau visus savo pinigus, paskutinius penkis litus paskolinau merginai, kuriai, tikiuosi, jų reikia labiau negu man, o atlyginimą gausiu tik penktadienį ar net tik pirmadienį.

Jaučiuosi esanti skurde.

Rodyk draugams

kraujas ląša ant išblizgintų grindų

Kodėl kodėl kodėl vietoj išsaugoto teksto juodrasčiai išsaugojo tik niekam tikusį pavadinimą? Manykit, kad šiuo metu aš keikiuosi nerinkdama žodžių.

O dabar pabandykim dar kartą.

.

Aš bijau.

.

Žiauriai susipjausčiau pirštą. Tai nemalonu.

Išsigandau, kai šiandien ryte mane pažadino lietus. Paskui vėl užmigau. Sapnavau, kad miegu nuoga gulėdama ant kažko jūros žvaigždės poza. Buvo malonu. Bet pažadino telefono skambutis. Tik, kai aš pagaliau atsiliepiau, jau niekas nebenorėjo su manimi kalbėti. Grįžau į lovą ir bandžiau dar kartą susapnuoti tą patį sapną, bet nepavyko.

Keičiasi oras. Nežinau, ką apsirengti. Nes jau pamiršau, kaip tai daroma.

Trumpėja diena, o man tai nepatinka labiausiai dėl to, kad tamsoje prasčiau matau.

Reikia uždaryti langą.

Reikia kojinių. Šiandien vėl pamiršau jas nusipirkti. Jei reikalingos kojinės, tai reikalingos ir šlepetės… O jas dar ir skalbti reikia.

Mano grindys jau seniai pyko ant manęs. Šiandien pagaliau susitvarkiau namus. Nors prie vieno darbelio galiu padėti pliusą.

Baigiasi mano katino dienos. Dar keturios tokios pusiau, o paskui ir vėl mes kiekvieną dieną išeinam į karą.

Sugalvojau, kad reiktų eiti kalėdinių atostogų. Tik ar išleis? O gal? Man labai patinka posakis: nesistenkite būti nepakeičiami. Jei negalima pakeisti, tai negalima ir paaukštinti.

.

Pirmas variantas visdėlto buvo geresnis…

Rodyk draugams

aitrieji pipirai primena man Salomėją Nerį

Trys laisvos dienos leidžia pasidžiaugti gaminimo teikiamu džiaugsmu. Šiandien pirmą kartą per visą savo virtuvinę praktiką panaudojau aitrujį pipirą. Atsiploviau, rodos, patį mažiausią gabalėlį, kokį tik galima atpjauti peiliu ir įsidėjau į burną. Ir jis nudegino ne tik burną, bet ir lūpas! Tikras ugninis bučinys. Visai kaip viename iš aistringų Salomėjos Neries eilėraščių:

Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas

Ir kaip žaibas staigus ir svaigus kaip naktis

O galinga pagunda! Ir šventieji suklumpa

Pabučiavimas tavo - pavogta kibirkštis.

Rodyk draugams

ir iš obuolio gali gautis anekdotas

Kepiau šiandien obuolių pyragą. Kadangi sugalvojau, jog obuolių žieveles reikia nulupti, o išmesti pasirodė negerai, tai teko jas suvalgyti. Ta proga prisiminiau vaikų darželio laikų pasakaitę apie Leniną. Koks geras buvo vaikas. Suvalgė obuolių lupenas, o mamai paklausus, kas tai padarė, iškart prisipažino. Kažkada mums su broliu tai atrodė labai juokinga. Stačiai anekdotas!

Rodyk draugams

aš sakau, kad ieškau tiesos, bet tai ne tiesa

Jis mano, kad mus apgaus, bet mes juk žinom tiesą, ar ne?

Rodyk draugams

saulė leidžiasi pusę devynių

Keistas metas.

Ar pastebėjote, kad devintą valandą jau tamsu? O tamsūs vasaros vakarai man nepatinka. Jaučiuosi kaip skruzdėlytė laiku nespėjusi namo. O jei dar kelią dėl takelio pameti, tai gali sutikti ir pavojingų žmonių.

Vakar norėdama pasirodyti protinga labai žiauriai nusišnekėjau. Dabar taip nesmagu. Žinau žinau, jei abejoji, patikrink. Man dar reikia patirties bendraujant su tokiais žmonėmis. Man dar reikia mokytis.

Paskutiniu metu pasidariau labai asociali būtybė. Gal todėl ir tie rugpjūčio tamsūs vakarai pilni vaikų, motociklininkų, neaiškių būtybių ir darželius ravinčių bobučių man kelia nerimą.

O kaip mokytis būti drąsiai? Pastatydama mūrus, užrakindama devynias spynas netapsi drąsesnė. Reikia išeiti į rugpjūčio vakarus…

Rodyk draugams

kam du, kai užtektų ir vieno

Šiandien teko bendrauti su dviem vienos firmos atstovais. Abu labai gražūs ir žavūs. Mano ūgis iškart sumažėjo dešimčia centimetrų (sulinko keliai). Net pagalvojau - paimčiau abu, nu bet gi ne iš karto!

Rodyk draugams