Aš vėl pilna svarstymų, dvejonių ir planų. Bet kada gi taip nėra? Jau pradedu norėti - na nors kurį laiką, nors truputį pagyventi ramiai, džiaugtis tuo, ką turiu, būti patenkinta savo vieta. Bet tai ne man. Dar kol kas ne.

Plaukai užaugo be galo ilgi, laikas kirptis. Gal net gi per pusę. Bet ir tai man yra galvos skausmas! Žinant, kaip aš bijau kirpėjų, dar kuris laikas dvejosiu.

Gaivinu savo Rojaus sodą. Juokingai. Virtuvėje jau nuo senų senovės mėtėsi česnako skiltelė, ir šiandien sumaniau įdėti ją į troškinį. Bet kadangi buvo jau gerokai padygusi, įsodinau į vazoną. O troškinys bus be česnakų.

Dar mokausi, laukiu saulės ir šilumos, užsisakinėju knygų lentynas, skaitau (dvi knygas iš karto, storas ir lėtai), kuriu ateities planus, sakau taip vietoj ne, ir dėlto labai ant savęs pykstu. Mokausi kalbėti kitaip. Žodžiu, mokausi…

Patiko (0)

Rodyk draugams