Dabar gi kalbant apie orą vienam iš pašnekovų skundžiantis juo, kitas jaučia pareigą ne guosti, o sugrąžinti į realybę - kitaip jau nebus. Nebus pavasario, nebus vasaros, mums liko tik ruduo ir žiema.

O kovo 8-osios proga gautas ciklamenas klesti. Žinia, jam patinka šaltis. Tik man nuo to liūdna. Mano pasaulis verčiasi aukštyn kojom - niekada negalėjau pagalvoti, kad ateis diena, kai nebepatiks žydinti gėlė.

Jaučiu stingulį - taip nieko nenoriu daryti! Niekada nebuvau per daug didelė aktyvistė, bet dabar tai jau pradeda trukdyti. Šiandien pagalvojau - ar galiu pasikviesti svečių? Ne, ne kokių ypatingų. Savų. Ir suabejojau. Tikrai per daug apkerpėjau.

Nors, atrodo, stengiuosi. Judinu save kuo daugiau galimų būdų. Bet pagalvojus, ko aš noriu dabar, šią akimirką, nedaug - švarių namų ir nelipti iš lovos dieną, naktį ir dar pusę kitos dienos. Kaip paprasta ir pasiekiama.

Patiko (0)

Rodyk draugams