Kaimynai virš manęs - jauna šeima su dviem vaikais. Jų mama, mane sutikusi, vis bando atsiprašyti, kad gal kartais jie per daug triukšmauja, įsijaučia žaisdami ir ragina perspėti, jei tai man trukdo. O aš kas kartą ją raminu, kad viskas gerai, tegu žaidžia kiek nori ir kaip nori, man net smagu girdėti dundesį virš galvos.

Visai kitaip buvo, kai aš augau. Tik įsikrausčius, po kelių dienų tėčiui per grindis ridenant dažų skardinę, o mums su broliu žaidžiant cirką, skambutis į duris - tie vaikai per daug triukšmauja! Ir taip buvo nuolat - užtekdavo neatsargiai užsimiršus perbėgti per koridorių, jau tėvai, o ir mes einant pro šalį sulaukdavome priekaištų. Bent jau baba ragana pati būtų gyvenusi nepriekaištingai. Bet ne. Ji gyveno su girtuokliu sūnumi, ir aš būdama labai jauna sužinojau, kokia blogybė yra nesaikingas alkoholio vartojimas.

Šiandien gi iš viršaus sklinda nerimą keliantys garsai. Mano kaimynai barasi. Girdžiu pirmą barnį per trejus metus - ir man neramu…

Patiko (0)

Rodyk draugams