Ieškodama jaukumo, susisuku į adijaliuką. Vilkiu chalatą, ant jo užvynioju apklotą, perrišu šalikėliu. Plaukai surišti į kuodelį. Tikra japonė su kimono šaltoje Lietuvoje. Nors žolė jau žalesnė, keliolika laipsnių šilumos ir pumpurai, veikiami vidinės jėgos, sprogdina savo turinį išorėn.

Pagaliau mano knygų lentyna, pavėlavusi lygiai dešimt dienų, pas mane. Viskas atrodo maždaug taip:

Tik pas mane nėra stoglangio. Kurio tikrai labai pavydžiu. Bet gerai ir taip, kaip yra. Nes bent jau man tai gražu neišpasakytai. Dabar klausimas - kur gauti raudoną sofą?

Labai laukiu Velykų. Per kurias, o stebukle, nereikės dirbti. Bręsta ir kiti sprendimai, apie kuriuos kol kas nei žodžio. Bet jau žinau, kad kai turi idėją, kuria tiki, anksčiau ar vėliau ji tikrai įgaus materialų pavidalą.

P. S. Labai trūksta draugų įrašų. Grąžinkit juos!

Patiko (0)

Rodyk draugams