Iš tikrųjų aš labai supykstu, išgirdusi, kai man žadama, jog aš pamatysiu tikrąją kokio nors daikto būklę, jei atsisakysiu dalykų, kuriuos iki šiol naudojau, kaip maniau, tai būklei pagerinti. Pavyzdžiui, vietoj įprastinio švelnaus, tinkančio mano odai, gerai plaunančio šampūno geriau yra kiaušinio trynys, juoda duona ar molis. O geriausiai - tik vanduo. Na kam visos tos priemonės? Po kiek laiko tu pamatysi, kokie iš tikrųjų tavo plaukai.

O kam maskuoti veido netobulumus? Kam pudra ar bent jau BB kremas? Gerk daugiau vandens ir tu pamatysi, kokia tavo oda iš tikrųjų.

Bet tiesa yra ta, kad aš ir taip žinau, kokie yra mano plaukai ar mano oda. Ir visos naudojamos priemonės skirtos pagerinti būklei, o ne bloginti gerą. Nes argi galima labiau save apgaudinėti, negu manant, kad štai atsisakysiu visko, gyvenimo būdas ir poreikiai bus asketiški bei puritoniški, ir tada atsiskleis tikrasis grožis.

Taip, aš sutinku, atsiskleis tai, kas tikra. Bet kad tai bus labai gražu, aš abejoju. Aišku, daugybė priemonių naudojama tik iš smalsumo ir tuštybės. Bet dalis tik todėl, kad tikra nėra labai gražu.

Aš už natūralumą. Pati jau kuris laikas kovoju už kuo mažesnį naudojamų priemonių skaičių. Ir stengiuosi atsisakyti visko, be ko galiu apsieiti. Tik, jau sakiau, man ne visada patinka tai, kas tikra. Tada prisireikia gerinti padėtį.

Patiko (0)

Rodyk draugams